Pastaruoju metu visur girdime: „pristatome nuo durų iki durų“. Skamba gražiai, bet daugelis vis dar tiksliai nežino, kas už to slypi ir ar tikrai viskas taip paprasta, kaip atrodo. Paaiškinsiu žmogiškai, be jokių įmonių pavadinimų ir be tuščio marketingo.
Kas tai per paslauga iš tikrųjų?
Paprastais žodžiais – tu niekur neini. Nei siuntėjas, nei gavėjas.
- Siuntėjas paskambina arba užpildo formą internete → kurjeris atvažiuoja ten, kur tu esi (į namus, į biurą, į dirbtuves, kartais net į sodą ar garažą).
- Tu atiduodi dėžę (ar padėklą, ar sofą – nesvarbu).
- Po to tu visiškai pamiršti apie tą siuntą.
- Gavėjas irgi niekur neina – kurjeris atvažiuoja tiesiai iki jo durų ir atiduoda asmeniškai į rankas.
Tai ir yra visa esmė. Jokio „atvažiuok į paštomatą“, jokio „atsiimk terminale po darbo“, jokio „palauk eilėje punkte“.
Kaip tai vyksta gyvenime (žingsnis po žingsnio)
- Tu pasakai: „Reikia išvežti rytoj tarp 10 ir 14 val.“ Atvažiuoja žmogus su mikroautobusu, pasiima, pasirašo, išvažiuoja.
- Siunta keliauja per sandėlius Lietuvoje paprastai būna vienas ar du rūšiavimo centrai. Užsienyje – daugiau. Jeigu važiuoja į kitą šalį – praeina muitinę (visus popierius sutvarko vežėjas, tau galvos neskauda).
- Paskutinę dieną gavėjui paskambina arba atsiunčia SMS: „Ryt tarp 9 ir 12 būsiu pas jus.“ Atvažiuoja, pasirašo, baigta.
Kada žmonės realiai renkasi būtent šitą variantą?
- Perki baldus, šaldytuvą, skalbimo mašiną – nešiot nesinori.
- Parduodi daiktą per skelbimus ir nenori su pirkėju susitikti gyvai.
- Siunti dovaną tėvams į kaimą – jie jau nebejauni, kad važiuotų į miestą.
- Turi internetinę parduotuvę – 2025 metais jau niekam nebeįdomu „atsiimti pašte“.
- Siunti trapius daiktus (keramika, elektronika, vynas) – kuo mažiau rankų liečia, tuo ramiau.
Kas yra „bet“?
Yra keli gyvenimiški niuansai, apie kuriuos niekas garsiai nekalba:
- Kainuoja brangiau. Kartais net 2–3 kartus brangiau nei „į paštomatą“.
- Kai kuriuose kaimuose „durys“ reiškia „prie tvoros“ arba „prie kelio“. Buto durų gali ir nepasiekti.
- Jei gavėjo nėra namie tris kartus iš eilės – siunta grįžta atgal ir dar papildomai sumoki.
- Dideliems ir sunkiems daiktams (virš 100–150 kg) dažnai reikia dviejų žmonių arba krano – tai jau kita kaina.
- Jei gyveni devintame aukšte be lifto – pasiruošk, kad gali paprašyti papildomai arba apskritai atsisakyti.
Ar visada „nuo durų iki durų“ yra vienodai?
Ne. Yra trys dažniausi variantai, kuriuos žmonės painioja:
- Tikros durys → buto durys (daugiabutyje – iki slenksčio).
- Namo durys → daugiabutyje dažniausiai reiškia laiptinę pirmame aukšte.
- „Adreso durys“ → kaime gali būti pašto dėžutė prie kelio arba vartai.
Todėl visada prieš užsakydamas paklausk: „Ar tikrai iki buto durų, ar tik iki laiptinės?“ Gausi tiesų atsakymą ir išvengsi nemalonių staigmenų.
„Nuo durų iki durų“ – tai ne prabanga, o tiesiog normalus 2025 metų standartas tiems, kas nenori gaišti laiko. Taip, kainuoja daugiau. Taip, ne visur veikia idealiai. Bet kai tau atneša 50 kg skalbimo mašiną tiesiai į virtuvę ir dar išpakuoją – supranti, už ką mokei tuos papildomus eurus.
Jei tau laikas brangesnis už pinigus – rinkis šitą variantą ir nesuk galvos. Jei taupai kiekvieną centą – yra pigesnių būdų. Viskas priklauso nuo to, kiek pats nori bėgioti su tomis dėžėmis.