Kas yra logistika: sąvoka, rūšys ir kaip ji veikia

Kasdien užsisakome prekes internetu, sulaukiame siuntų į namus ar perkame parduotuvėse importines prekes, tačiau retai susimąstome, kas yra logistika ir kaip ji veikia šių procesų užkulisiuose. Būtent ši sritis užtikrina, kad reikiama prekė atkeliautų į reikiamą vietą reikiamu laiku, nesvarbu, ar kalbame apie buitinę techniką iš Vokietijos, ar apie dalinę siuntą tarp Vilniaus ir Klaipėdos.

Logistikos sektorius Lietuvoje sudaro reikšmingą BVP dalį ir suteikia darbo tūkstančiams specialistų – nuo vairuotojų ir sandėlininkų iki ekspeditorių ir tiekimo grandinės analitikų. Geografinė šalies padėtis tarp Vakarų Europos ir NVS rinkų lemia aktyvią transporto bei sandėliavimo veiklą, todėl ši profesinė kryptis išlieka perspektyvi.

Toliau aptariama logistikos prasmė, jos rūšys, esminės funkcijos, 7R taisyklė, studijų galimybės Lietuvos aukštosiose mokyklose ir atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kas yra logistika: sąvoka ir paprastas paaiškinimas

Logistika yra prekių, žaliavų ir informacijos srautų valdymas nuo kilmės taško iki galutinio vartotojo, siekiant užtikrinti pristatymą reikiamu laiku ir kuo efektyviau. Ji apima planavimą, transportavimą, sandėliavimą ir kontrolę, todėl yra svarbi daugelio verslų veiklos dalis.

Paprasčiau tariant, tai daiktų judėjimo organizavimas, kad reikalingas dalykas atsidurtų reikiamoje vietoje reikiamu laiku. Be logistikos parduotuvių lentynos dažnai būtų tuščios, o internetinių užsakymų pristatymas sutriktų.

Geras kasdienis pavyzdys yra e. prekybos užsakymo kelionė. Sandėlininkas surenka prekę, ji supakuojama, paženklinama ir perduodama vežėjui. Toliau krovinys gabenamas į paskirstymo terminalą, o galiausiai kurjeris pristato siuntą prie kliento durų. Kiekvienas iš šių žingsnių yra logistikos grandinės dalis.

Dažnai logistika painiojama su tiekimo grandinės valdymu (angl. supply chain management), tačiau šios sąvokos skiriasi. Tiekimo grandinė apima visą procesą nuo žaliavų gavybos iki galutinio vartotojo, įskaitant tiekėjus, gamintojus ir pardavėjus. Logistika yra konkreti šio proceso dalis, susijusi su fiziniu prekių judėjimu, sandėliavimu ir informacijos srautais.

Terminas kilęs iš graikiško žodžio „logistikē“, reiškiančio skaičiavimo meną. Istoriškai logistika buvo glaudžiai susijusi su karyba, nes kariuomenėms reikėjo tiksliai planuoti maisto, ginkluotės ir kitų išteklių tiekimą frontui. Vėliau šie principai buvo pritaikyti civiliniame versle ir tapo svarbia šiuolaikinės prekybos bei tiekimo grandinių dalimi.

Logistikos rūšys: tiekimo, gamybos, paskirstymo ir transporto logistika

Logistika skirstoma į kelias rūšis pagal vietą tiekimo grandinėje ir atliekamą funkciją. Kiekviena jų sprendžia skirtingus uždavinius, tačiau visos kartu padeda užtikrinti sklandų prekių judėjimą nuo žaliavos iki galutinio vartotojo.

Tiekimo (pirkimo) logistika apima žaliavų ir komponentų užsakymą, gabenimą bei saugojimą iki gamybos pradžios. Ji tiesiogiai susijusi su gamybos tęstinumu, nes pavėluotai pristatytos žaliavos gali sustabdyti gamybos liniją ir padidinti prastovų sąnaudas.

Gamybos logistika valdo vidinius medžiagų srautus įmonės viduje – tarp sandėlių ir atskirų gamybos linijų. Tikslas – užtikrinti, kad reikiama medžiaga atsidurtų reikiamoje darbo vietoje tinkamu momentu, mažinant tarpinių atsargų sąnaudas.

Paskirstymo logistika rūpinasi pagamintų prekių pristatymu didmenininkams, mažmenininkams arba tiesiogiai galutiniam vartotojui. Būtent ši sritis ypač išaugo plečiantis e. prekybai, kai užsakymai į namus dažnai pristatomi per kelias dienas.

Transporto logistika apima fizinį krovinių pervežimą keliais, geležinkeliu, jūra ar oru. Lietuvoje dominuoja kelių transportas dėl išvystyto kelių tinklo ir geografinės padėties. Tipinis pavyzdys – reguliarūs maršrutai tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, kuriais teikiamos krovinių pervežimo paslaugos.

Atvirkštinė (angl. reverse) logistika apima grąžinamų prekių, pakuočių ir atliekų valdymą. Jos reikšmė ypač išaugo e. prekyboje, kur dalis užsakymų grąžinama į sandėlį dėl netinkamo dydžio ar defektų.

Pagal apimtį skiriama makrologistika ir mikrologistika. Makrologistika apima šalies ar regiono materialinių srautų valdymą, o mikrologistika – vienos įmonės vidaus procesus. Panašiai skiriama vidinė logistika, vykstanti organizacijos viduje, ir išorinė logistika, apimanti sąveiką su tiekėjais bei klientais.

Pagrindinės logistikos funkcijos ir 7R taisyklė

Logistikos specialisto kasdienybę sudaro daugybė tarpusavyje susijusių užduočių. Maršrutų planavimas, transporto užsakymas, sandėlio operacijų koordinavimas, atsargų stebėjimas, dokumentų (CMR važtaraščių, sąskaitų faktūrų, muitinės deklaracijų) tvarkymas bei nuolatinis bendravimas su klientais ir vežėjais sudaro pagrindinę darbo dalį.

Šis darbas dažnai vyksta užkulisiuose ir lieka nepastebėtas, kol viskas vyksta sklandžiai. Klientas dėmesį dažniausiai atkreipia tik tada, kai siunta vėluoja, prekė pažeidžiama arba pristatomas netinkamas kiekis, todėl vienu iš logistiko darbo kokybės rodiklių gali būti sklandus procesų vykdymas.

Praktikoje logistikos efektyvumas dažnai apibūdinamas remiantis 7R taisykle:

• Reikiamas produktas (angl. right product)
• Reikiamas kiekis (angl. right quantity)
• Reikiama kokybė (angl. right quality)
• Reikiama vieta (angl. right place)
• Reikiamas laikas (angl. right time)
• Reikiamas klientas (angl. right customer)
• Reikiama kaina (angl. right price)

Visi septyni kriterijai turi būti įgyvendinami kartu. Jei bent vienas kriterijus neatitinka reikalavimų, pavyzdžiui, prekė pristatoma laiku, tačiau ne to kiekio, klientas gali patirti nuostolių, o logistikos procesas gali būti vertinamas kaip nesėkmingas.

Šių principų užtikrinimas sudėtingas be technologijų. WMS (sandėlio valdymo sistemos) kontroliuoja atsargų judėjimą sandėlyje, TMS (transporto valdymo sistemos) padeda planuoti maršrutus ir krovinių paskirstymą, o GPS sekimas ir brūkšninių kodų skaitytuvai leidžia realiuoju laiku stebėti informaciją apie siuntas.

„Reikiamo laiko“ principas ypač išryškėja tada, kai pristatymas turi būti įvykdytas per kelias valandas. Tokiais atvejais skubių siuntų pristatymas reikalauja tikslaus maršruto planavimo ir operatyvaus vežėjo reagavimo. Be tinkamų sistemų ir patyrusių specialistų net ir trumpi maršrutai gali tapti problemiški, todėl 7R taisyklė išlieka vienu pagrindinių kokybės principų logistikos srityje.

Logistikos studijos, karjera ir įmonės Lietuvoje

Logistikos specialybę Lietuvoje siūlo kelios aukštosios mokyklos. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Klaipėdos universitetas rengia transporto inžinerijos bei tiekimo grandinės valdymo specialistus. Praktinio profilio studijas taip pat siūlo kolegijos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur daug dėmesio skiriama ekspedijavimo, sandėliavimo ir muitinės procedūrų išmanymui.

Baigę studijas absolventai dažniausiai dirba šiose pareigose:

• Ekspeditorius – organizuoja krovinių pervežimą ir bendrauja su vežėjais
• Logistikos koordinatorius – planuoja maršrutus ir stebi siuntų būseną
• Transporto vadybininkas – valdo vairuotojų komandą ir transporto parką
• Sandėlio vadovas – atsako už atsargų judėjimą ir WMS sistemų veikimą
• Tiekimo grandinės analitikas – optimizuoja srautus naudodamas duomenų analizę
• Muitinės tarpininkas – tvarko importo ir eksporto dokumentus

Lietuvos logistikos rinką formuoja trys pagrindiniai centrai. Klaipėdos uostas yra pagrindiniai šalies jūrų vartai, jungiantys Lietuvą su Skandinavija ir Vakarų Europa, todėl uostamiestyje koncentruojasi ekspedijavimo bendrovės ir 3PL operatoriai. Vilnius veikia kaip sausumos transporto centras, o Kaunas, turintis laisvąją ekonominę zoną ir intermodalinį terminalą, jungia geležinkelio bei kelių transporto srautus.

Sektorių sudaro skirtingo profilio įmonės: 3PL (trečiosios šalies logistikos) operatoriai, ekspedijavimo bendrovės, vežėjai, sandėliavimo operatoriai, kurjerių tarnybos bei krovinių pervežimo įmonės, aptarnaujančios maršrutus tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Dėl tranzitui palankios geografinės padėties transporto ir logistikos sektorius sukuria reikšmingą Lietuvos BVP dalį, o specialistų paklausa išlieka gana stabili.

Dažniausiai užduodami klausimai apie logistiką

Kas yra logistika paprastais žodžiais?

Logistika yra daiktų judėjimo iš vienos vietos į kitą organizavimas reikiamu laiku ir priimtinomis sąnaudomis. Užsakius prekę internetu, logistika padeda užtikrinti, kad ji iš sandėlio per kelias dienas pasiektų tavo namus tinkamai supakuota ir nepažeista.

Kuo skiriasi logistika ir tiekimo grandinės valdymas?

Tiekimo grandinė (angl. supply chain) yra platesnė sąvoka, apimanti visą procesą nuo žaliavų gavybos iki galutinio vartotojo, įskaitant tiekėjus, gamintojus, vežėjus ir pardavėjus. Logistika yra viena tiekimo grandinės dalių, susijusi su fiziniu prekių judėjimu, sandėliavimu ir pristatymu.

Paprastai tariant, logistika apima transportą ir sandėliavimą, o tiekimo grandinė – platesnį verslo procesų ir partnerių tinklą, kuriame vyksta šie srautai.

Kokios yra 7 logistikos taisyklės (7R)?

7R taisyklė apima septynis kriterijus, kuriuos turi atitikti logistikos procesas: reikiamas produktas, kiekis, kokybė, vieta, laikas, klientas ir kaina.

Tai vienas pagrindinių logistikos efektyvumo vertinimo principų. Praktikoje siekiama, kad visi septyni kriterijai būtų įgyvendinti kartu, nes neatitikus bent vieno iš jų klientas gali patirti nuostolių, o logistikos procesas gali būti vertinamas kaip neefektyvus.

Kokios logistikos studijos ir darbo galimybės Lietuvoje?

Logistikos specialybę siūlo VILNIUS TECH, Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Klaipėdos universitetas, taip pat kolegijos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tipinės pareigybės apima ekspeditoriaus, logistikos koordinatoriaus, sandėlio vadovo, transporto vadybininko ir tiekimo grandinės analitiko pozicijas.

Sektoriaus specialistų paklausa išlieka gana stabili dėl Lietuvos tranzitui palankios geografinės padėties ir Klaipėdos uosto svarbos regiono prekybos srautuose.

Efektyvi logistika praktikoje reiškia patikimą partnerį, kuris pasirūpina kroviniu nuo pakrovimo iki pristatymo. „Siuntų magnatas“ perveža pilnus ir dalinius krovinius krovininiais mikroautobusais nuo durų iki durų, o reguliarūs reisai tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vyksta antradieniais bei ketvirtadieniais. Įprastai pristatymas trunka apie 1–2 darbo dienas.

Jeigu planuojate baldų, buitinės technikos, statybinių medžiagų ar komercinių prekių gabenimą, individualų pasiūlymą galite gauti paskambinę numeriu +370 603 43201 arba susipažinę su krovinių pervežimo kainomis. Aptarnaujami tiek juridiniai, tiek privatūs klientai, o PVM sąskaitos faktūros gali būti išrašomos verslo užsakymams.