Kartais atrodo, kad maršrutas tarp Klaipėdos ir Vilniaus turi savo nuotaiką. Vieną dieną viskas juda greitai ir sklandžiai, kitą – atrodo, kad visi paskubomis siunčia kažką, kas „labai svarbu ir turi būti šiandien“. Tie, kurie dažnai siunčia daiktus šiuo keliu, gerai žino: čia svarbu ne tik pats važiuojantis automobilis, bet ir žmogus, kuris sėdi už vairo.
Nėra ko slėpti – dauguma žmonių siuntas siunčia dėl labai žemiškų priežasčių. Pavyzdžiui, draugui Vilniuje palikote striukę, kuri rytoj reikalinga. Arba kažkas Klaipėdoje rado pirkėją savo instrumentui, o siųsti per sudėtingas sistemas norisi kuo mažiau. Tai visiškai normalu. Ir būtent dėl tokių paprastų situacijų ši paslauga taip dažnai naudojama.
Kas svarbiausia renkantis, kas nugabens daiktą?
Nors reklamos dažnai žada greitį, realybėje žmonės pirmiausia vertina patikimumą. Galima turėti gražią svetainę, gražius pažadus, bet jeigu kurjeris paima siuntą ir nieko nepasako apie atvykimą — jausmas tikrai prastas.
Siuntėjai dažniausiai mini kelis punktus, kurie jiems atrodo svarbiausi:
- Normalus bendravimas. Ne robotas kitame gale, o žmogus.
- Aiškumas dėl laiko. Jei sakoma „ryte“, tai reiškia ryte, o ne 14 valandą.
- Atsargumas. Ypač kai siunčiama tai, kas gali įskilti ar sudužti.
Vienas verslininkas yra juokais pasakęs: „Geras kurjeris tas, kuris priėjęs prie durų nelaiko dėžės kaip futbolo kamuolio.“ Ir tame yra tiesos.
Greiti pristatymai Klaipėda–Vilnius: kada jie būtini?
Yra žmonių ir situacijų, kur greitis tampa kone pamatiniu veiksniu. Advokatai, technologijų įmonės, medikai — jiems kartais reikia, kad dokumentai ar mėginiai būtų nuvežti tą pačią dieną. Tokiais atvejais nėra laiko svarstymams, pasirenkamas tiesioginis kurjeris, kuris važiuoja be sustojimų ir be tarpinio rūšiavimo.
Bet šalia to egzistuoja ir visai paprasti siuntėjai. Žmonės, kurie sako: „Atsiimkite kada patogu, pristatykite kada važiuosite, svarbiausia nepameskite.“ Tokioms siuntoms greitis nėra esminis dalykas. Jie vertina ramų požiūrį ir faktą, kad daiktas tikrai pasiekia Vilnių tokios būklės, kokios ir buvo išsiųstas.
Kaip iš tikrųjų vyksta siuntų judėjimas šiame kelyje?
Nors atrodo, kad maršrutas paprastas, tarp Klaipėdos ir Vilniaus vyksta įvairūs judėjimo modeliai. Vieni vežėjai važiuoja du kartus per dieną, kiti – tik rytais, dar kiti dirba „pagal iškvietimą“, kai maršrutas planuojamas pagal kliento poreikį. Toks lankstumas dažnai patinka tiems, kurie neplanuoja visko idealiai iš anksto.
Be to, žmonės dažnai renkasi tą patį kurjerį metai iš metų. Tai lyg savotiškas tylus susitarimas: „Tu praneši, kada atvažiuosi, aš supakuosiu, tu nekiliosi klausimų, aš laikysiuosi taisyklių.“ Šita paprasta logika veikia daug geriau nei bet kokie rinkodaros triukai.
Kiek kainuoja ne klaida, o stresas?
Dažnai net ne kaina, o emocija nulemia pasirinkimą. Jei kartą siunta buvo pamesta ar atvyko aplamdyta, žmonės nenori kartoti patirties. Ir nesvarbu, ar paslauga buvo pigesnė, ar brangesnė. Todėl daug kas ieško ne „pigiausio varianto“, o tiesiog ramybės jausmo, kad viskas vyks taip, kaip turi vykti.
Ką verta žinoti pirmą kartą siunčiantiems?
- Siuntą geriausia supakuoti taip, lyg ją mestų nuo stalo (nes niekada nežinai).
- Aiškiai parašyti gavėjo vardą, telefoną ir adresą.
- Jei daiktas trapus — pranešti kurjeriui, nebijoti to pasakyti garsiai.
- Nesirinkti paslaugos vien pagal kainą — geriau paklausti, kada realiai pristatoma.
Maršrutas Klaipėda–Vilnius nėra tik kelias žemėlapyje. Tai kasdieniai žmonių reikalai, mažos istorijos ir noras, kad viskas būtų padaryta taip, kaip sutarta. Siuntų pasaulyje svarbiausia lieka ne technologijos, o žmoniškumas. O kai jis yra — joks atstumas nebaisus.