Kiekvienas mūsų bent kartą yra laukęs siuntos. Galbūt tai buvo dovana iš artimo žmogaus, knyga, kurios ilgai ieškojai, o gal tiesiog reikalingas daiktas, užsakytas internetu. Šiandien siuntos tapo tokia kasdienybe, kad retas susimąsto, kiek žmonių, laiko ir technologijų slypi už to paprasto žingsnio – kai durų skambutis praneša, jog tavo siunta jau čia.
Lietuvoje siuntų vežėjų darbas per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai. Kadaise tai buvo gana lėtas, popierinis procesas – dabar viskas remiasi į technologijas, skaitmeninius duomenis ir greitą logistikos tinklą. Bet kartu, nepaisant modernumo, šis sektorius vis dar išlieka labai žmogiškas – priklausantis nuo tų, kurie kiekvieną rytą išvažiuoja į kelią.
Kaip keitėsi siuntų rinka
Dar prieš dešimt–penkiolika metų siuntų paslaugomis naudojosi daugiausia verslas. Žmonės siųsdavo dokumentus, sutartis, retkarčiais dovanų pakuotes. Dabar situacija kitokia – beveik kiekviena šeima Lietuvoje bent kartą per mėnesį gauna siuntą. Internetinė prekyba, ypač po pandemijos laikotarpio, pakeitė mūsų įpročius iš esmės.
Tuo metu, kai daugelis dirbo nuotoliniu būdu, siuntų kiekis šalyje šoktelėjo kelis kartus. Vežėjai turėjo prisitaikyti – praplėsti terminalų tinklą, įdiegti automatines dėžes, sustiprinti logistikos centrus. Tarsi per trumpą laiką Lietuva perėjo į naują siuntų kultūros lygį.
Technologijos, be kurių šiandien – nė žingsnio
Kai žmogus internetu užsako prekę, jis dažnai mato tik pakuotę, kuri po kelių dienų pasiekia namus. Tačiau už to stovi tiksli sistema. Nuo siuntos priėmimo, rūšiavimo iki maršrutų planavimo – viskas paremta programomis ir algoritmais.
Vis dėlto, nors sistema iš pirmo žvilgsnio atrodo automatizuota, kiekviename etape dalyvauja žmogus. Kažkas ranka užklijuoja lipduką, kažkas patikrina, ar pakuotė nesugadinta, o kitas – vairuotojas – kasdien įveikia šimtus kilometrų. Tai primena mechanizmą, kuriame technologijos padeda, bet širdis vis tiek žmogaus.
Įdomu tai, kad net pažangiausios programos kartais suklysta. Pavyzdžiui, rodo netikslų adresą, ar apskaičiuoja maršrutą, kurio realybėje neįmanoma įgyvendinti dėl kelių remonto. Tokiais atvejais tik kurjerio patirtis ir intuicija išgelbsti situaciją.
Greitis – bet ne bet kokia kaina
Šiandien žmonės priprato prie minties, kad viskas turi būti greita. Užsakymas vakar – pristatymas rytoj. Tokie lūkesčiai verčia siuntų vežėjus nuolat ieškoti būdų, kaip pagreitinti procesus, neprarandant kokybės.
Tačiau greitis turi savo kainą. Didėjantis tempas reiškia didesnį krūvį darbuotojams, trumpesnes poilsio pertraukas, įtampą dėl laiko. Kurjeriai pasakoja, kad kartais net neturi laiko pavalgyti – svarbiausia suspėti laiku. Tai rodo, kad už greičio, kuriuo didžiuojamės, slypi ir nematoma pusė.
Nepaisant to, dauguma šią profesiją renkasi sąmoningai. Yra tam tikra laisvė – visą dieną kelyje, nuolat kintanti aplinka, bendravimas su žmonėmis. Gal todėl tarp vežėjų juntamas savotiškas bendruomeniškumas.
Tvarumo kryptis
Kiekvienas papildomas automobilis kelyje – tai papildoma tarša. Kai siuntų skaičius išauga tūkstančiais per dieną, poveikis aplinkai tampa akivaizdus. Todėl vis daugiau vežėjų Lietuvoje imasi tvaresnių sprendimų: elektra varomi automobiliai, optimizuoti maršrutai, degalų taupymo sistemos.
Kai kurie miestai eksperimentuoja su pėsčiųjų ar dviračių kurjeriais – trumpiems atstumams tai pasiteisina. Taip ne tik mažinama tarša, bet ir sutaupoma laiko spūstyse. Žinoma, tokie sprendimai reikalauja investicijų, bet jie rodo, kad šis sektorius eina teisingu keliu.
Žmogiškumas, kuris išlieka
Kad ir kiek sistemų ar automatizacijos turėtume, galų gale viską lemia žmogus. Nuo jo požiūrio priklauso, ar siunta bus įteikta su šypsena, ar atmestinai palikta prie durų. Tokie, atrodytų, smulkūs dalykai sukuria pasitikėjimą.
Be to, vežėjo darbas reikalauja tam tikro žmogiško jautrumo. Reikia mokėti rasti bendrą kalbą su įvairiais žmonėmis – senjorais, verslininkais, studentais. Kartais tiesiog išklausyti, padėti atnešti siuntą iki lifto. Tokie momentai kuria šios profesijos žmogiškąją pusę, kurios nepakeis jokie algoritmai.
Kas laukia ateityje
Žvelgiant į priekį, akivaizdu, kad siuntų rinka Lietuvoje dar plėsis. Auga elektroninė prekyba, stiprėja regioniniai ryšiai, vis daugiau žmonių renkasi pirkimus internetu. Galbūt netrukus pamatysime dronus, pristatančius siuntas, ar autonominius automobilius, važiuojančius iš sandėlio tiesiai prie kliento namų.
Tačiau net ir tada, kai technologijos perims dalį darbo, žmogaus vaidmuo išliks. Kažkas turės prižiūrėti sistemą, spręsti netikėtas situacijas, bendrauti su klientais. Ir kol bus žmonių, kurie laukia siuntos su jauduliu, tol reikės tų, kurie jas pristato.